Prevencinės programos

Atgal

Prevencinės programos


Kviečiame prisirašiusius prie VšĮ Alytaus poliklinikos ir draustus privalomuoju sveikatos draudimu pacientus nemokamai dalyvauti valstybinėse prevencijos programose.

Dėl dalyvavimo programose ir išsamesnės informacijos prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją arba vidaus ligų gydytoją.


Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
Programa skirta vyrų nuo 50 iki 69 metų (imtinai) amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Priešinės liaukos vėžys – onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai rūpinasi ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai yra įgyvendinama vėliausiai pradėta priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa.

Programos priemonės:
  • Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) nustatymo paslauga.
  • Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.
Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai. Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas.

Dėl dalyvavimo programoje Jūs turite kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, atlikęs PSA tyrimą, jeigu reikės, nusiųs Jus į urologo konsultaciją. Šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vyrams teikiamos nemokamai.

Programa patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa
Programa skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus, gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinių moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.
 
Programos priemonės:
  • Moterų informavimas apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga;
  • Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga;
  • Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga;
  • Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga;
  • Gimdos kaklelio biopsijos tyrimo paslauga.
Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantis šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas.

Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ir biopsijos medžiagos ištyrimo paslaugą teikia patologijos skyriai ar tarnybos.

Programa patvirtinta 2004 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-482.
 
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
Programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims dėl storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos. Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Storosios žarnos vėžys yra viena onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Todėl kas dvejus metus reguliariai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų amžiaus, jiems atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leistų efektyviai gydyti šią ligą, kad pacientas galėtų visiškai pasveikti.

Programos priemonės:
  • Informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (toliau – iFOBT) rezultatų įvertinimo paslauga (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
  • Paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
  • Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu (šias paslaugas teikiančios įstaigos);
  • Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą, (šias paslaugas teikiančios įstaigos);
  • Biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas.
 
Programa patvirtinta 2009 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-508.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa
Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys tebėra viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 1 300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta šimtai moterų. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos.

Programos priemonės:
  • Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga;
  • Mamogramų atlikimo paslauga;
  • Mamogramų vertinimo paslauga.
Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir nukreipimo atlikti mamografiją paslaugas teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa

            Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos tikslas – sumažinti  prevencinėmis ir gydymo priemonėmis išvengiamą mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų, nustatant pacientus, priskirtinus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, organizuojant jų prevencinę priežiūrą bei koreguojant gyvenseną ir prireikus skiriant reikiamą gydymą.

            Programoje dalyvauti gali 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.

            Programos metu šeimos gydytojas atlieka įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika. 

             Nuo nustatytos rizikos priklauso paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė – po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą tolesniam išsamiam ištyrimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.

              Jei šeimos gydytojas nustato didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas. Jame nustatomi siektini paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Po 6 mėnesių pacientas pakartotinai turi apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins šio plano pasiektus rezultatus, koreguos planą.

           Kaip anksčiau, taip ir dabar privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas. Jei kreipiamasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa, visos suteiktos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Vaikų 6-14 m. amžiaus nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.
Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis priežasčių: burnos higienos nesilaikymas, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldėjimas, netinkami mitybos įpročiai – didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje ir kt. Nors dantų ėduonies profilaktika galima įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą.

Programa skirta nuo 6 iki 14 metų amžiaus vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu. Jei silantai iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Viešoji įstaiga Alytaus poliklinika 
Naujoji g. 48, LT-62381 Alytus 
Telefonai: 8 (315) 36603
El. paštas: alytus@apoliklinika.lt 
Duomenys apie įstaigą kaupiami 
Juridinių asmenų registre. Kodas 190272218

Kviečiame įvertinti mūsų 
teikiamų paslaugų kokybę

Vertinti paslaugas

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.

Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.

Sutinku
Parinktys