Nuo sėlinančio gripo alytiškiai skiepais ginasi aktyviau nei pernai

Atvėsus orams, prasideda ir virusinių kvėpavimo takų ligos, gyventojus puola gripas. Norėdami išvengti sunkios šios ligos formos, komplikacijų, alytiškiai šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai, o vakcinų nuo gripo Alytaus poliklinika turi pakankamai.

Alytaus poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Vita Klingienė teigė, kad sergamumo virusinių kvėpavimo takų ligomis padidėjimas Alytuje jaučiamas, tačiau piko dar nėra, kol kas fiksuojami tik pavieniai gripo atvejai.

Pasak gydytojos, kasmet gripu suserga apie 5-10 proc. suaugusiųjų ir apie 20-30 proc. vaikų. Sergamumo gripu pikas paprastai jaučiamas rudens ir žiemos mėnesiais.

Skiepai – papildoma apsaugos priemonė

„Gripas yra ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl savo komplikacijų. Todėl Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja pasiskiepyti nuo gripo visiems žmonėms, o labiausiai tiems, kurie turi rizikos veiksnių.

Tai yra 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, gyvenantys socialinės globos, slaugos namuose, sergantys lėtinėmis, širdies kraujagyslių, kvėpavimo, inkstų ligomis, tie, kuriems yra diagnozuotas piktybinis navikas, sergantys lėtinėmis ligomis, kurios yra susijusios su imuniniais mechanizmais. Taip pat - sveikatos įstaigų darbuotojai“, - kalbėjo gydytoja.

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama rugsėjo-gruodžio mėnesiais, nes pasiskiepijus imunitetas susidaro po maždaug dviejų savaičių. Rizikos grupės žmonėms skiepai yra nemokami. „Šiemet gyventojai nuo gripo skiepijasi gana aktyviai“, - pastebėjo V. Klingienė.

Gripui būdinga staigi pradžia ir aukšta temperatūra

Gripas yra trijų rūšių ir skirstomas į A, B ir C tipo virusą. Labiausiai užkrečiamas yra A tipo gripas, plintantis kas kelerius metus ir galintis sukelti epidemijas ar net pandemijas. B tipo virusas epidemijas sukelia rečiau, plintant C tipo virusui stebimi tik pavieniai susirgimai gripu.

„Gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Gripas plinta seilių dalelėmis: čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant daiktų paviršių. Į kito žmogaus organus dalelės patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies ar burnos gleivinę. Jeigu žmogus užsikrečia gripu, paprastai suserga per 24-72 valandas. Toks yra inkubacinis periodas.

Gripui yra būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, siekianti daugiau nei 38 laipsnius, galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas ir nuovargis. Vėliau gali varginti sausas kosulys, gerklės skausmas, vandeningos išskyros iš nosies ir tik retais atvejais pasitaiko virškinamojo trakto susirgimų, tokių kaip šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas“, - ligos simptomus įvardijo šeimos gydytoja.

Susirgus gripu, įprastai žmogus pasijunta geriau antrą-penktą ligos dieną, rečiau bloga savijauta užsitęsia vieną-dvi savaites. Dar ilgiau liga trunka tik tuomet, jeigu vystosi komplikacijos.

Liga yra diagnozuojama, remiantis paciento nusiskundimais, atliekant kraujo tyrimus ir įvertinus bendrus sergamumo rodiklius mieste.

Virusinių susirgimų antibiotikai neveikia

„Jeigu žmogus jaučia, kad susirgo, reiktų kelias dienas būtinai pagulėti, naudoti daug skysčių ir, žinoma, geriausia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad, esant poreikiui, būtų galima pradėti gydymą. Yra antivirusiniai vaistai, bet juos reikia pradėti vartoti greitai – per 48 valandas nuo pasireiškusių ligos simptomų pradžios, kad būtų jaučiamas efektas“, - teigė V. Klingienė.

Gydytoja pabrėžė, kad antivirusiniai vaistai gali būti skiriami ir tiems žmonėms, kurie, pavyzdžiui, namuose turi kontaktą su sergančiuoju gripu. V. Klingienė priminė, kad minėti antivirusiniai vaistai yra receptiniai, todėl esant poreikiui, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Antibiotikų tikrai nerekomenduojame, nes jie vartojami tik tada, kai yra komplikacijos, kai yra bakterinės infekcijos. Virusų antibiotikai neveikia, tai tikrai šiuo atveju jie nebus veiksmingi“, - sakė V. Klingienė.

Gripas yra labiausiai pavojingas dėl savo komplikacijų. Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos būna plaučių uždegimas, bronchitas, pasitaiko ausų uždegimas, sinusitas. Gali paūmėti kitos lėtinės ligos. Retesnės, tačiau jau sunkesnės komplikacijos - širdies raumens pažeidimas, miokarditas, perikarditas, inkstų pažeidimas, taip pat centrinės nervų sistemos pažeidimas, kaip meningitas, encefalitas, retais atvejais pasitaiko toksinio šoko sindromas, miositai.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Žiemos metu žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl susidaro palankios sąlygos virusui plisti. Labai svarbu yra asmeninė higiena. Rekomenduojama, kaskart kosint, čiaudint užsidengti nosį, burną vienkartinėmis servetėlėmis. Kosėti, čiaudėti prisidengus sulenkta alkūne, o ne atviru delnu.

Rankas rekomenduojama plauti muilu arba dezinfekuojančiomis priemonėmis, galima rankas valyti ir dezinfekuojančiomis servetėlėmis, o jas panaudojus nedelsiant išmesti į tam skirtas specialias vietas. Taip pat - stengtis neliesti, ypač jeigu rankos neplautos, savo nosies, burnos, akių, o jeigu paskelbta gripo epidemija, vengti masinių susibūrimo vietų, vengti artimo kontakto su žmonėmis, ypač sergančiais, esant būtinybei naudoti apsauginę kaukę.

„Gripui ruoštis reikėtų visus metus, stengtis, kad mūsų imuninė sistema, kuri kovoja su viskuo, kas mums svetima, būtų stipri. Tai - ir sveika mityba, ir fizinis aktyvumas. Labai svarbu nusistatyti tinkamą darbo ir poilsio rėžimą, vengti streso“, - kaip rūpintis savo sveikata vardijo V. Klingienė.